 |
Atsinaujinusi upė —
Senoviniai žodžiai netekę svarbos.
Matyk, liesk skubantį grožį,
Gerk tyrąją tėkmę.
Kai stovime ant upės kranto, turime suvokti — upė kiekvieną akimirką vis kita. Nors galėtume pasakyti, kad ji tekėjo dar prieš mums gimstant, jos apraiškos — savitos srovės, sūkuriai aplink akmenis, krantų linijos, žuvų takai gelmėje — kiekvieną akimirksnį vis kitos ir nepakartojamos. Norint pažinti upę, tereikia ją tiesiogiai pajusti: lytėti, plaukti, jausti, gerti. Taip yra ir su Dao.
Dao amžinai teka. Nors jis buvo dar prieš laikų pradžią ir nors daugeliui teko jį patirti, Šiandien jis vis dar čia, ir vėl galima jį tyrinėti. Prisilieskite. Plaukite. Jauskite. Gerkite. Jei prisiliesite prie Dao, jums nebeliks užslėptų abejonių, nebereikės šventraščio jo buvimui patvirtinti.
|
|
|
